Įsiklausykite. / Ar girdite, ką šnabžda ežero vilnys? / Įsiklausykite. / Ar girdite, ką ošia senos pušys? / Ar girdite amžinąją gamtos šneką, mūsų žemės balsą? / Įsiklausykite atvira jaunatviška širdimi. / Jūs išgirsite, nes jauni pakyla aukščiau kasdienybės, aukščiau pilkų rūpesčių, aukščiau abejingumo. / Jūs norite būti kraštotyrininkai, todėl privalote išgirsti. / Juk kraštotyrininkai nueina ten, kur nebūta, suranda tai, kas nerasta, prakalbina tą, kas ilgus metus tylėjo. / Aš tikiu, kad čia susirinko tie, kurie verti ramuviškio vardo, kurie mokės jį pateisinti ir savo darbais garsins senąjį Vilniaus Universitetą. / Tad sustokite čia, praeities ir ateities kryžkelėje, kur dega Didžiojo Pažinimo ugnis, kur liepsną plaiksto keturi vėjai. / Iš vienos pusės Šiaurys skydą žvangina, iš kitos Pietys, praeities gaisrų dūmus atnešantis, iš trečios - su Saule užtekančia, iš ketvirtos - su Baltijos ošimu. / Susikaupkite ir kartokite: / Ne miestų turtingumu, / Ne pilių tvirtumu, / Ne drabužių puošnumu garsėja tautos, / O išlaikydamos ir puoselėdamos gimtąją kalbą, / Papročius, dainas ir legendas, / Savo liaudies didvyriškų žygių aidus. / Būsim verti protėvių kanklių, / Būsim verti tėvų kovos, / Būsim verti šiandienos darbų metraštininkai. /
Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva Priesaika
Teksto metmenis sukūrė Rimantas Kasparas apie 1975–1977 m. Dabartinį variantą apie 1977–1980 m. rašė Viktoras Dagys, Daina Gapšytė, Gražina Kadžytė. Redagavo Artūras Judžentis 1988 m.
***ramuva*******1990.X.5*******ramuva*******V.Dagio*archyvas*******ramuva*
|