Įsiklausykite. /
Ar girdite, ką šnabžda ežero vilnys? /
Įsiklausykite. /
Ar girdite, ką ošia senos pušys? /
Ar girdite amžinąją gamtos šneką, mūsų žemės balsą? /
Įsiklausykite atvira jaunatviška širdimi. /
Jūs išgirsite, nes jauni pakyla aukščiau kasdienybės,
aukščiau pilkų rūpesčių, aukščiau abejingumo. /
Jūs norite būti kraštotyrininkai, todėl privalote išgirsti. /
Juk kraštotyrininkai nueina ten, kur nebūta, suranda tai,
kas nerasta, prakalbina tą, kas ilgus metus tylėjo. /
Aš tikiu, kad čia susirinko tie, kurie verti ramuviškio vardo, kurie
mokės jį pateisinti ir savo darbais garsins senąjį Vilniaus Universitetą. /
Tad sustokite čia, praeities ir ateities kryžkelėje,
kur dega Didžiojo Pažinimo ugnis, kur liepsną plaiksto keturi vėjai. /
Iš vienos pusės Šiaurys skydą žvangina,
iš kitos Pietys, praeities gaisrų dūmus atnešantis,
iš trečios - su Saule užtekančia,
iš ketvirtos - su Baltijos ošimu. /
Susikaupkite ir kartokite: /
Ne miestų turtingumu, /
Ne pilių tvirtumu, /
Ne drabužių puošnumu garsėja tautos, /
O išlaikydamos ir puoselėdamos gimtąją kalbą, /
Papročius, dainas ir legendas, /
Savo liaudies didvyriškų žygių aidus. /
Būsim verti protėvių kanklių, /
Būsim verti tėvų kovos, /
Būsim verti šiandienos darbų metraštininkai. /
Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva
Priesaika
Teksto metmenis sukūrė Rimantas Kasparas apie 1975–1977 m.
Dabartinį variantą apie 1977–1980 m. rašė
Viktoras Dagys, Daina Gapšytė, Gražina Kadžytė.
Redagavo Artūras Judžentis 1988 m.
***ramuva*******1990.X.5*******ramuva*******V.Dagio*archyvas*******ramuva* |
