Švilpukas. Vagonas. Tyla.
Ilgas ėjimas per sniegą.
Pasišiaušus tuteišio galva.
Griūvančios dvaro sienos.
Aviečių karšta arbata –
Paskui, pasibaigus dienai.
Pokalbis slenka lėtai –
Tarsi tamsa į kiemus.
Ištirpsta rutinos ūkuos
Prisiminimų salos.
Tik suskamba iš tamsos
Lyg šviesa – „Stovi žirgelis...“
Ir užgriūva lyg lavina
Melodijos, dienos ir naktys...
Tu turėjai šitai kadais,
Tad nedrįski dabar prarasti.
Daiva Kazirskytė, 2011 m.
