Švilpukas. Vagonas. Tyla. Ilgas ėjimas per sniegą. Pasišiaušus tuteišio galva. Griūvančios dvaro sienos.
Aviečių karšta arbata – Paskui, pasibaigus dienai. Pokalbis slenka lėtai – Tarsi tamsa į kiemus.
Ištirpsta rutinos ūkuos Prisiminimų salos. Tik suskamba iš tamsos Lyg šviesa – „Stovi žirgelis...“
Ir užgriūva lyg lavina Melodijos, dienos ir naktys... Tu turėjai šitai kadais, Tad nedrįski dabar prarasti.
Daiva Kazirskytė, 2011 m.
|