Paprastai apie būsimus žygius būdavo paskelbiama per kassavaitinius ramuviškių susitikimus: ketvirtadienį po paskaitos ar pirmadienį po pasidainavimo, prieš mokantis šokių. Kartais, norėdami į sekmadieninį žygį pakviesti ne tik ramuviškius (ypač siekdami pritraukti daugiau pirmakursių), Universiteto fakultetuose iškabindavome skelbimus.

Pateikiame vieną iš tokių skelbimų.

Ramuvos žygiai dažniausiai vykdavo per mokslo metus: rudenį, žiemą ir pavasarį. Tokiu metų laiku nakvoti palapinėse nebuvo labai smagu, todėl dažniausiai apsistodavome mokyklose ar mokyklų bendrabučiuose. Kad mokyklų direktoriai mūsų neišsigąstų ir leistų pernakvoti, pasirūpindavome iš atitinkamų universiteto žinybų gauti oficialų raštą. Vėlyvą pavasarį ir vasarą nakvodavome po tentu – plastikine plėvele, ištempiama ant virvės tarp dviejų medžių (šį „išradimą“ perėmėme iš Mokslų akademijos žygeivių).

Išsirengę į žygį su nakvyne visada nešdavomės miegmaišius, puodus, dubenėlius ir puodelius, maisto ir atsarginių drabužių. Maistą dažniausiai gamindavome ant viryklės, vasarą – ant laužo. Kartais virdavome naudodami elektrinę spiralę.